Beje, „Terapinio ūkio“ idėja nėra nauja. Tokių ūkių galima daug rasti JAV, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse. Viename tokiame ūkyje esančiame Norvegijoje mūsų Ūkio komanda lankėsi lapkričio mėnesį. Kviečiame ir jus pasisemti įkvėpimo iš Gabrielės pasakojimo.

​

„Hestegarden“ terpininis ūkis - tai daugiau nei dešimtmetį veikianti organizacija, kuri per savo gyvavimą jau spėjo prikaupti daugybę sėkmės istorijų dirbant su skirtingais žmonėmis –tiek senyvo amžiaus žmonėmis su beprasidedančia demensija, tiek psichikos, emocijų ir elgesio ir/ar įvarias negalias turinčiais ar turėjusiais tam tikras traumines patirtis žmonėmis (pvz. išprievartavimų aukomis ir pan.). Šiame ūkyje taikoma gyvūnų asistuojama terapija (angl. animal assisted therapy). Daugiausia čia dirbama į pagalbą pasitelkiant arklius ir mini arkliukus, taip pat ūkyje yra įvairių paukščių, ožka, šunys, katės, jūrų kiaulytės ir triušiai, seniau buvo ir avių, o pats ūkis yra apsuptas nuostabios gamtos.

​

Mūsų ūkio komanda parsivežė naujų minčių, kaip ūkio aplinką, gyvūnus ir santykį su jais galima sąmoningai pasitelkti konkretiems asmeniniams bei socialiniams iššūkiams įveikti. Vienas įkvėpusių pavyzdžiui - tai istorija apie jaunuolį, kuris lankė Norvegijos ūkį, nes turėjo sunkumų dėl emocijų slopinimo, nežinojo kaip išreikšti pyktį, buvo apatiškas, jam nuolat trūko energijos. Ūkio savininkė su šiuo jaunuoliu susikūrė ritualą eiti prie sraunios upės ir išsirėkti stovint po kriokliu – kadangi krentantis vanduo sukurdavo stiprų garsą, kuris užgoždavo rėkimą, jaunuoliui buvo lengviau leisti sau išsirėkti, o ėjimas (fizinė veikla) ir pati aplinka (kurioje buvo daug garsinių ir vaizdinių stimulų), veikė stimuliuojančiai ir padėjo įveikti apatiškumą bei padėdavo įgauti energijos.

​

Sergant depresija neretai rekomenduojama užsiimti fizine veikla/sportu, nes tai gali ženkliai pagerinti ir emocinę savijautą, o gyvūnai šiuo klausimu gali tapti puikiais pagalbininkais! Pavyzdžiui, vienam žmogui specialistai rekomendavo bėgioti, bet šis niekaip nerado savy motyvacijos užsiimti šia veikla. Tačiau ūkyje gaudant pabėgusį gyvūną ar bėgant drauge su arkliu, žmogus net nepastebėjo, kad bėgioja! Pastebėjus, kad bėgiojimas iš tiesų padeda, šis žmogus atrado motyvacijos pradėti bėgioti savarankiškai.

„Girdėjome ir daugiau panašių istorijų apie žmones, kurie kitomis sąlygomis nerado savy jėgų užsiimti rekomenduojama fizine veikla, bet būnant tarp gyvūnų, fizinei veiklai žmonėms „verstis“ net nereikėjo, nes ryšys su gyvūnais bei noras jais pasirūpinti suteikdavo tos trūkstamos motyvacijos judėti. Taigi, padarėme išvadą, kad gyvūnai yra puikiausi motyvatoriai ir sporto treneriai :))“

​

Gyvūnai taip pat gali pagelbėti mokantis bendravimo subtilybių. Jei žmogus bandydamas užmegzti ryšį nuolat susiduria su nesėkmėmis, jam gali būti pernelyg intensyvu tiesiogiai analizuoti socialines situacijas ir kalbėtis apie tai, kaip jo veiksmai prisideda prie konflikto. Kai tie patys elgesio modeliai pasireiškia santykyje su gyvūnu, pastebėti ir analizuoti savo elgesį ir kaip jis veikia kitus yra kur kas lengviau. Lengviau priimti, kad avis yra avis ir turi savitus reagavimo būdus, todėl išsigąsta grubesnio judesio ar garsesnio balso. Galbūt bendraujant su gyvūnu lengviau kito reakcijos nepriimti asmeniškai. Palaipsniui galime suprasti, kad taip pat ir žmonės į elgesį reaguoja savo jausmų ir poreikių vedini.

​

Norvegijoje lankyto ūkio savininkė pasakojo istoriją apie berniuką, kuris bandydamas užmegzti kontaktą su kitais vaikais nuolat susidurdavo su nesėkme, vaikai jo išsigąsdavo ir vengdavo, o berniukas niekaip nesuprato kodėl. Nepatenkintas ryšio poreikis galiausiai peraugo į stiprų pyktį ir agresiją, berniukui atrodė, kad visi yra prieš jį nusiteikę. Santykiai tapo labai jautria tema, kuria šis berniukas iš pradžių kalbėti nepajėgė, jį užvaldydavo pyktis. Mokymasis suprasti konfliktinių situacijų priežastis vyko per santykį su avių banda. Berniukas labai norėjo su jomis susidraugauti, bet ryšį iš pradžių bandė megzti staigiai įbėgdamas į aptvarą ir avys kaip mat išsilakstydavo. Po kiekvieno nesėkmingo bandymo, terapinio ūkio darbuotoja su berniuku analizuodavo, ką avys jaučia, ko joms reikia ir kodėl jos pabėga. Galiausiai buvo prieita išvados, kad avys nesupranta berniuko intencijos draugauti ir jas išgąsdina jo netikėtas ir staigus priėjimas. Tuomet šis berniukas pamėgino ramiai įeiti į aptvarą, atsitūpė ištiesęs ranką su maistu ir išlaukė kol avys susidomėjo ir pačios priėjo prie berniuko. Kiek džiaugsmo jam tada buvo! Pagaliau sėkmė - avys nebevengė kontakto su berniuku ir leidosi paglostomos. Tuomet ūkio darbuotoja padėjo susieti šią patirtį bandant susidraugauti su avimis su bandymais užmegzti ryšius mokykloje ir tuomet prasidėjo daugybė bandymų perkelti turėtą patirtį į santykius mokykloje, o kaskart atvykus į ūkį berniukas galėjo aptarti šias patirtis. Kaip gera buvo girdėti, jog galiausiai berniukui pavyko susirasti draugų!

​

Tai tik keli girdėti pavyzdžiai, kurie Lietuvos „Terapinio ūkio“ komandai suteikė įkvėpimo ir dar stipresnio tikėjimo, kad gamta ir gyvūnai gali būti puikūs pagalbininkai sprendžiant įvairias problemas.